kiaulininkas

kiaulininkas
2 kiaũlininkas, -ė smob. (1) K.Būg, Pgr, kiauliniñkas (2) Ms, Slnt 1. kiaulių piemuo, kiauliaganis: Išėjo gyvuliai iš miško, pamatė juos kiaulininkai ir paleido kiaules namo V.Krėv. Dvi piemeni pasiunčia su ąsotėliais prie kiaulininkų MTtIV26. Visi pamatė dar iš tolo ateinantį kaimo valdybos kiaulininką, brūkliu nešiną VŽ1904,8. Ganyti visada du samdydavo, neskaitant kiaulininko rš. 2. J.Jabl kiaulių šėrikas, prižiūrėtojas: Kolektyvinio ūkio valdyba paskyrė ją kiaulininke sp. Buvo ten ir virėja, ir senoji paukštininkė, ir kiaulininkė rš. Kiaulės žviega, o kiaũlininko nėr Šauk. Tie, kurie trūsė apie galvijus ar gyvulius ar tik gyvuliais mokėjo, vadinosi kiaulininkai A.Janul. 3. K.Būg kiaulių veisėjas, laikytojas. 4. M, K.Būg, Pgr kas kiaulėmis verčiasi, prekiauja: Seniau iš Rygos atvažiuodavo kiaũlinykai kiaulių pirkti Jnšk.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • kiaulininkas — kiaũlininkas, kiaũlininkė dkt. Pãsaka apie grãžiąją kiaũlininkę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kiaulininkas — 1 kiaũlininkas ( nykas) sm. (1) I, kiauliniñkas ( nỹkas) (2) J 1. kiaulių tvartas, kiaulidė: Pirmiausia išmėšim kiaũlininkus Žvr. Šiemet statysim naujus kiaũlininkus Brt. Eik parnešk kibirą – palikau kiaulininkè Pgr. Kiaulėms į kiauliniñką …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaulininkė — kiaũlininkas, kiaũlininkė dkt. Pãsaka apie grãžiąją kiaũlininkę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kaniūkšlė — ×kaniū̃kšlė (plg. kaniušnė) sf. (2); CII208 1. arklių tvartas, arklidė: Užgimė kaniūkšlėje DP39. 2. kiaulių tvartas, kiaulininkas: Paršiukas išbėgo iš kaniūkšlės Žd. Reikės statyti kaniūkšlès Nt. 3. prasta troba: Tokio[je] mažo[je] kaniūkšlė[je] …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaulidė — kiaulìdė sf. (2) J kiaulių tvartas, kiaulininkas: Įslinkęs į kiemą, žaltys apsigyvena paprastai po arklidžių arba kiaulidžių grindimis J.Jabl. Žiūrėk, kad kiaulidė žiemą būtų šilta, o vasarą vėsi rš. ^ Pas jumis kambary kaip kokioj kiaulìdėj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kiaulėtvartis — sm. kiaulių tvartas, kiaulininkas: Dvokia iš burnos kap iš kiaulėtvarčio KrvP(Ndz) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • migis — 1 mìgis sm. (2) 1. SD131, R, [K] kiaulės ar šiaip gyvulio guolis, kinis: Lašininis nė ėsti iš mìgio nebišlenda Slnt. Nunešiau ėst, tai tik pauostė ir vėl nue[jo] migin Krd. Kiaulė visą savo mìgį išknisusi Brs. Inmesk nor kiek mìgin šiaudų Alv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nevala — nẽvala scom. (1) J, nevalà (3b) K 1. Nm, Lnkv, Sd nešvarus, apsileidęs žmogus: Kas neapsivalo apie save, tas nevala J. Nė burnos prausa, nė į pirtį eina, tikras nẽvala Užv. Ė tu, nẽvala, nẽvala, kokia tavo troba – kaip kiaulininkas! Krš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvargti — nuvar̃gti KII117, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q8, SD188, H, H153, R, MŽ, Sut, N, M, L, LL324 1. intr. LL240 netekti jėgų, nuilsti: Nuvargstu, pailstu SD231. Aš nuvargaũ šiandien dirbdamas, eidamas J. Daba nėko nebdirbk, i teip nuvargstì Žeml. Jug… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prikilti — prikìlti intr. 1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Prikìlo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu Šts. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos rš. 2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens Grg. Prikilo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”